2022 m. gruodžio 5 d. „Smalsučiai“ grupės ugdytiniai ir mokytoja Viktorija Tvaskūnienė su vaikais kalbėjosi į ką panašus sniegas. Vaikai vardijo, kad sniegas panašus į vatą, į cukrų, į miltus, į manų košę, į putas. Susirūpinę klausinėjo, ko reikia, kad kuo ilgiau sniegas netirptų ir būtų žiema. Panorome išbandyti, kokie spalva panašūs į sniegą produktai tirpsta taip, kaip sniegas vandenyje. Pasiruošėme į sniegą panašius produktus: cukrų, druską, miltus, bulvių krakmolą, sodą, sniegą, tarkuotą baltą muilą ir 7 stiklines kambario temperatūros vandens. Prasidedant bandymui vaikai spėjo, kad vandenyje ištirps visi mūsų produktai, nes jie labai smulkūs, birūs, lengvai maišosi. Atlikus bandymą, stebėjome, kas vyksta stiklinėse. Vandenyje lengvai tirpo sniegas, cukrus nepalikdami jokių pėdsakų ir vanduo šiuose stiklinėse išliko skaidrus. Panašiai tirpo ir soda, tačiau vanduo pūtavo, buvo susidrumstęs, balkšvas. Bulvių krakmolas ir miltai maišėsi sunkiau, leidosi į stiklinės dugną ir jose nusėdo, sudarydami baltą sluoksnį bei nudažydami vandenį balkšva spalva. Tarkuotas muilas tirpo kiek sunkiau, tačiau vis pamaišant jo neliko stiklinėje, jis tirpo ilgiau, bet ištirpo, nudažydamas vandenį „rūku“. Domėjomės, kodėl taip nutiko, nuo ko priklauso, kas tirps vandenyje. Žiūrėjome Steamuko akademijos pamokėlę ir išsiaiškinome, kad mūsų pasaulis sudarytas iš mišinių – tai susimaišę skirtingos medžiagos. Tirpalą sudaro tirpiklis ir tirpinamoji medžiaga (tirpinys). Dažniausiai tirpikliu yra vanduo. Medžiagos yra tirpios ir netirpios. Norint įsitikinti, kuri medžiaga tirpi, o kuri – ne, padaryti galima tik įdėjus ją į vandenį. Taigi, ar medžiaga tirps vandenyje priklauso nuo medžiagos tirpumo ir susidariusios koncentracijos tirpale.