Vaikai pasaulį pažįsta bendraudami, stebėdami, tirdami, eksperimentuodami, o vasara – puikus metas gamtamokslinio raštingumo ir ekologinės kultūros ugdymui. Pavasarį vaikų veikla prasidėjo sėklų tyrinėjimu, pažinimu, daiginimu, daigelių perkėlimu į lauko lysves.
Vėliau augalai buvo stebimi, laistomi. Liepos mėnesį ugdytiniai išmatavo paaugusius pomidorus ir paprikas, suskaičiavo užsimezgusius vaisius. Vaikai susipažino su sąvokomis ir padiskutavo, kas yra pomidoras – vaisius, uoga ar daržovė? Buitiniu požiūriu tai- daržovė, iš botanikos pusės – uoga, o Europos Sąjunga priskiria prie vaisių. Taigi vaikai nusprendė, kad kaip bepavadinsi- nepagadinsi.
O netikėtų iššūkių suteikė po karštų vasaros dienų palijęs lietutis. Vieną dieną vaikai betyrinėdami darželio aplinką ir joje augančius augalus po beržu surado grybų šeimynėlę. Norint sužinoti grybų pavadinimą teko pavartyti knygas, apžiūrėti plakatus, paieškoti internete. Pavyko išsiaiškinti kad tai- melsvėjantysis šilbaravykis. Visą savaitę vaikai stebėjo grybų augimą.
Liniuote matavo jų aukštį ir plotį. Rezultatus žymėjo diagramoje. Atėję po savaitgalio rado grybus nugriuvusius. Tada vaikai turėjo galimybę stebėti, tyrinėti jų sandarą su mikroskopais ir
padidinamaisiais stiklais.
Daržas lyg laboratorija, padedanti ugdyti pažinimą ir ryšį su gyvąja gamta, naudingai ir prasmingai leisti laiką. Ką pasėsime pavasarį – tą turėsime rudenį.